Piaggio Vespa – motoroleris, technikos paprastumo įsikūnijimas. Motoroleris turi beveik visas, tokias pat dalis kaip ir naujos kartos motoroleriai, tačiau jų techninė sudėtis yra paprastesnė. Vespa turi keletą techninių mazgų. Esminiai: variklis, vairo mechanizmas, važiuoklė ir kėbulas. Būtent šioje skiltyje aptarsiu Vespos „širdį“ – variklį ir prie jo komplektuojamas dalis.

Piaggio Vespa variklis gaminamas jau 65 metus. Pricipas paprastas – vidaus degimo variklis, su mechanine jegos perdavimo sistema į galinį motorolerio ratą. Variklis susideda iš: cilindrinės grupės, aušintuvo, degimo sistemos, greičių dėžės, sankabos, alkūninio veleno ir karbiuratoriaus. Šiuo atveju yra parodyta greičių dėžės bėgių reguliavimo svirtis, kurią teisingai sureguliuoti užtrunka. Kas mėgino, tikrai žino, jog bėgių reguliavimas, kai yra du trosai, nemalonus darbas.

Variklis iš kairės pusės: šioje pusėje yra tik galio perdavimo į ratą ašis ir stadžių būgnas. Šioje pusėje nėra reguliuojamų, ar greitai keičiamų detalių, mat šioje pusėje dažniausiai būna pritvirtintas atsarginis ratas, kuris dengia bet kokį priėjimą prie variklio. Šio brėžinio kairėje – Vespos karbiuratorius. Vespai nuo pat pradžių karbiuratorius gamino „Dellorto“ (italų gamintojas). Šie karbiuratoriai labai dviprasmiškai vertinami, vieniems jis – kaprizingas, kitiems – ypač patikimas ir kokybiškas. Restauruodamas Vespas susiduriu su karbiuratorių problema nuolat – juos sunku tinkamai sureguliuoti, be to, per ilgą eksploatacijos laiką, jie užsikemša ar, tiesiog, nusidėvi. Norėdami išgirsti legendinį Vespos „pupsėjimą“, turėsite pasistengti, nes pasukiojius mišinio riebumo varžtelį, suprasite, jog gražiai padirbęs 1 minutę, variklis užges. Tokiu atveju tenka jį ardyti, plauti, pūsti, valyti, tačiau tai užima nemažai laiko, nes darbas turi būti atliktas itin kruopščiai. Ne bėda jei reikės pakeisti keletą varžtelių, jų komplektus galite nusipirkti internete, ten jų gausu, visiems modeliams.

Sankaba – kamštinė, tepalinė. Italas ėmė ir sukūrė beveik negendančią sankabą. Žinoma, ypač nudėvėti motoroleriai reikalauja sankabos remonto, tačiau tai – retas atvejis. Sankabos remontas nebrangus, tačiau užtrunka nemažai laiko. Dalių gauti galima taip pat internete. Svarbu nuolat tikrinti tepalo kiekį greičių dėžėje, nes be tepalo kamštinės plokštelės išdžiūva ir gali susidėvėti greičiau nei įprastai.

Variklio skrespjūvis – paprastas geležies gabalas. Iš tiesų daugumos transporto priemonių variklio skrespjūvis nėra sudėtingas, tačiau priedai esantys prie variklio, dažniausiai ir sukelia didžiausius sunkumus jo remonte.  Šiuo atveju vespos variklis susideda iš cilindrinės grupės ir alkūninio veleno su švaistikliu. Alkūniniai velenai senutėse vespose yra ypatingai patvarūs, dėl to tik ypač sudėvėtų motorolerių alkūniniai velenai reikalauja remonto.  Toks pat nuosprendis laukia ir smarkiai sudėvėto motorolerio variklių guolių komplekto – juos teks visus keisti, tiesa, tai vienas sudėtingiausių remontų šiame motoroleryje. Senučių vespų variklio guoliai, greičių dėžės ir alkuniai velenai nuvažiavę 40 tūkstančių kilometrų vis dar nereikalauja remonto. Panašus variantas yra tarp Lietuvos senučių vespų.

Galima pastebėti, jog visa variklio esmė – vertikaliai stovintis cilindras, stūmoklis ir tokiu būdu, per alkūninį veleną į greičių dėžę, perduodama jėga.  Silpniausia vieta šioje grandyje yra cilindrinė grupė ir iki 80 metų gamintų modelių  švaistiklių ivorės. Cilindrinės grupės, ypač 49cc, dažniausiai būdavo sudėvimos per 8-10 tūkstančių kilometrų, priklausomai nuo vairavimo ypatybių. Kalbant apie  mažojo kėbulo senutes vespas, – cilindrinės grupės keitimas, pats nemaloniausias darbas. PX senučių (didžiojo kėbulo) cilindrinės grupės aptarnavimas – kur kas paprastesnis. Tačiau PX modeliams šio aptarnavimo kaip tik reikia žymiai mažiau, nes pastarųjų cilindrinės grupės patvaresnės, sunkiai sudėvimos.

Šiame atvaizde yra parodyta greičių dėžės dalis, kuri yra vadinama rato ašimi. Per šią vietą iš variklio visa energija patenka į ratą. Ant ašies esantys krumpliai yra stacionarūs, nejudantys. Retai gendanti motorolerio variklio dalis. Kartais būna sulaužoma pati ašis, ant kurios tvirtinamas ratas, tačiau tokie incidentai kyla dėl chuliganiško vespos eksploatavimo.

Paslankioji vespos variklio dalis – 4 bėgių krumpliaračiai. Pastarieji yra nuolat judantys, valdomi „šakučių“.  ši greičių dėžės vieta yra silpnesnė, tačiau reguliariai keičiant tepalą bei prižiūrint jo lygį greičių dėžėje, galima išvengti nemalonumų. Svarbu nepamiršti, jog šios greičių dėžės veikimas turi priminti kibiro purtymą, kuriame pilna vynių ir tepalo. Tai yra normalus senutės vespos greičių dėžės veikimas.

Toks yra senutės Vespos variklis. Iš tiesų man pačiam perskaičius tai, ką parašiau, pasidarė keista, iš pradžių mano žadėtas nesudėtingas mechanizmas tapo gana sudėtingu mechaniniu vidaus degimo varikliu. Iš tiesų tai yra teisingai sukonstruotas variklis, kuris savo sudėtingumą paslepia paprasta išvaizda ir patvarumu. Italai nėra ypač kruopštūs ir atsakingi gamintojai, tačiau sudėtingą motorolerį jie pavertė prieinamu kiekvienam vartotojui, o taip pat pagamino jį ypatingai kokybišku, – juk dar šiomis dienomis senosios vespos rieda viso pasaulio gatvėmis. Pagirtinas dizainas ir techniniai sprendimai.